Etika
Gyvūnų naudojimas tyrimų, mokymo ir testavimo tikslais yra svarbus etinis ir politinis klausimas. Visos šio klausimo diskusijos sukasi aplink santykinę vertę, dažnai vadinama "moraline verte". Kai gyvūnų ir žmonių poreikiai pereina į konfliktą, kuris yra viršesnis? Šiandien egzistuoja daug nuomonių šiuo klausimu, pradedant tais, kurie kovoja dėl gyvūnų teisių baigiant tais, kurie vertina gyvūnus tik kaip išteklius naudojimui. Šie platūs požiūriai prisidėjo prie gyvūnų naudojimo etikos principų plėtros, to pasėkoje buvo suformuotos gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams taisyklės. Gyvūnų naudojimo taisyklės pilnai reglamentuojamos ES teisės aktais, direktyvomis ir jų įgyvendinimui skirtais VMVT direktoriaus įsakymais. http://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gerove-moksliniu-...
Nuo senų laikų, kai pirmasis žmogus žudė gyvūnus dėl maisto, vyko konkurencinė kova su gyvūnais dėl pagrindinių išteklių, vien dėl to kad jie galėtų maitintis. Per amžių amžius, žmonės svarstė savo santykius su gyvūnais. Protėviai garbino gyvūnus kuriuos naudojo, pripažindami, kad atimdami kito gyvybę jie papildo savąją. Kai žmogus pradėjo vystyti žemės ūkį, pagarba laukiniams gyvūnams išblėso, tuomet pradėta dėkoti ir garbinti pasėlius ir saulę, taip pat sunaminintus gyvulius. Tolimesnis žmonijos vystymasis lėmė kitokius gyvūnų ir žmonių santykius, vyko moralės, etikos ir modernių religijų plėtra. Nors pradiniu bibilijos požiūriu gyvūnai pirmiausia skirti naudai ir net nekalbama apie moralinę vertę, ankstyvieji tyrinėtojai teigia, kad su gyvūnais turi būti elgiamasi maloniai, nes žiaurus elgesys su gyvūnais traktuojamas kaip ydinga moralė ir galiausiai yra žalingas doroviniam žmogaus vystymuisi. Šiuo požiūriu, pagal elgesį su kitomis gyvybėmis žmonės vertinami iki šių dienų.
Ankstyvieji graikų filosofai šias moralines vertybes vertino paskutines ir priskyrė gyvūnus ir netgi kitus žmones, kurie nepakluso jiems, kaip mažą moralinę reikšmę. Nors šis požiūris gali būti vertinamas kaip ekstremalus, biologiniu požiūriu tai gali būti vertinama kaip konkurencija. Žmonėms naudojant jiems išgyvenimui suteiktas galimybes, tai nėra mažiau moralu ir etiška kaip gyvūno prisitaikymas, kad išgyventų. Tačiau turėtų būti akivaizdu, kad leidžiant neribotą gyvūnų išnaudojimą, išnyks kai kurios rūšys. Taigi, mes naudojame gyvūnus maistui ir drabužiams; mes laikome juos kaip augintinius, arba kaip gyvulius; mes sugadinimo gyvūnų gyvenimo vietas, dėl žemės ūkio, mes pasistatėme namus, greitkelius, o galbūt tose vietose galėjo gyventi gyvūnai.
Įdomu tai, kad biologijos pažanga, kuri prasidėjo 1800-aisiais pateikė stiprių argumentų, kurie dar labiau iškėlė gyvūnų moralinę vertę. Pripažinta, kad visų stuburinių gyvūnų nervų sistema labai panaši, daroma prielaida, kad žala, kuri sukels žmogui skausmą ar baimę, taip pat gali sukelti skausmą ar baimę kitiems gyvūnams. Būtent dėl šios priežasties dabartiniai gyvūnų naudojimo reglamentai reikalaujama, kad bet kokios procedūros metu gyvūnams būtų naudojami analgetikai, anestetikai ir raminamosios medžiagos, siekiant sumažinti gyvūnui tenkantį skausmą, baimę ir kančia.
Gyvūnų naudojimas tyrimų, mokymo ir testavimo tikslais yra svarbus etinis ir politinis klausimas. Visos šio klausimo diskusijos sukasi aplink santykinę vertę, dažnai vadinama "moraline verte". Kai gyvūnų ir žmonių poreikiai pereina į konfliktą, kuris yra viršesnis? Šiandien egzistuoja daug nuomonių šiuo klausimu, pradedant tais, kurie kovoja dėl gyvūnų teisių baigiant tais, kurie vertina gyvūnus tik kaip išteklius naudojimui. Šie platūs požiūriai prisidėjo prie gyvūnų naudojimo etikos principų plėtros, to pasėkoje buvo suformuotos gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams taisyklės. Gyvūnų naudojimo taisyklės pilnai reglamentuojamos ES teisės aktais, direktyvomis ir jų įgyvendinimui skirtais VMVT direktoriaus įsakymais. http://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gerove-moksliniu-...
Nuo senų laikų, kai pirmasis žmogus žudė gyvūnus dėl maisto, vyko konkurencinė kova su gyvūnais dėl pagrindinių išteklių, vien dėl to kad jie galėtų maitintis. Per amžių amžius, žmonės svarstė savo santykius su gyvūnais. Protėviai garbino gyvūnus kuriuos naudojo, pripažindami, kad atimdami kito gyvybę jie papildo savąją. Kai žmogus pradėjo vystyti žemės ūkį, pagarba laukiniams gyvūnams išblėso, tuomet pradėta dėkoti ir garbinti pasėlius ir saulę, taip pat sunaminintus gyvulius. Tolimesnis žmonijos vystymasis lėmė kitokius gyvūnų ir žmonių santykius, vyko moralės, etikos ir modernių religijų plėtra. Nors pradiniu bibilijos požiūriu gyvūnai pirmiausia skirti naudai ir net nekalbama apie moralinę vertę, ankstyvieji tyrinėtojai teigia, kad su gyvūnais turi būti elgiamasi maloniai, nes žiaurus elgesys su gyvūnais traktuojamas kaip ydinga moralė ir galiausiai yra žalingas doroviniam žmogaus vystymuisi. Šiuo požiūriu, pagal elgesį su kitomis gyvybėmis žmonės vertinami iki šių dienų.
Ankstyvieji graikų filosofai šias moralines vertybes vertino paskutines ir priskyrė gyvūnus ir netgi kitus žmones, kurie nepakluso jiems, kaip mažą moralinę reikšmę. Nors šis požiūris gali būti vertinamas kaip ekstremalus, biologiniu požiūriu tai gali būti vertinama kaip konkurencija. Žmonėms naudojant jiems išgyvenimui suteiktas galimybes, tai nėra mažiau moralu ir etiška kaip gyvūno prisitaikymas, kad išgyventų. Tačiau turėtų būti akivaizdu, kad leidžiant neribotą gyvūnų išnaudojimą, išnyks kai kurios rūšys. Taigi, mes naudojame gyvūnus maistui ir drabužiams; mes laikome juos kaip augintinius, arba kaip gyvulius; mes sugadinimo gyvūnų gyvenimo vietas, dėl žemės ūkio, mes pasistatėme namus, greitkelius, o galbūt tose vietose galėjo gyventi gyvūnai.
Įdomu tai, kad biologijos pažanga, kuri prasidėjo 1800-aisiais pateikė stiprių argumentų, kurie dar labiau iškėlė gyvūnų moralinę vertę. Pripažinta, kad visų stuburinių gyvūnų nervų sistema labai panaši, daroma prielaida, kad žala, kuri sukels žmogui skausmą ar baimę, taip pat gali sukelti skausmą ar baimę kitiems gyvūnams. Būtent dėl šios priežasties dabartiniai gyvūnų naudojimo reglamentai reikalaujama, kad bet kokios procedūros metu gyvūnams būtų naudojami analgetikai, anestetikai ir raminamosios medžiagos, siekiant sumažinti gyvūnui tenkantį skausmą, baimę ir kančia.
Galerija
